Et, ir kartais pamatai/nujauti kaip greit gali dingt iš kito žmogaus gyvenimo, dar nesenai įrodinėjo koks svarbus draugas esi. Ir baimė kažkokia, jog greit bus taip, kad iš bendravimo teliks „labas/labas“… Na bet viskam ateina savas laikas, gal per daug jaudinuos ir pesimistiškai mąstau, laikas parodys…
EDIT: Žinot, puikiai jaučiuos, pačiam net keista, lyg išlaisvintas iš sąstingio, užsistovėjimo vienoj vietoj per ilgai. Tingiu rašyt daugiau, reik butelį gert ir matiekai ruoštis
Noriu pasigirti. Ne, gert nemečiau, alus nesibaigė ir nepaslydau gatvėj. Išlaikytas paskutinis egzaminas, ta proga keliu butelaiti už visus studentus, kurie sąžiningai nelankė paskaitų ir apdėjo kursiokus ne iš vilniaus ar kito miesto (miestas, tai vieta kur yra daugiau nei 2 alkoholio prekybos punktai). Už jus (mus) balvonai!
Prisiminiau senai bežiūrėtą tv serialą „How i met your mother“ ir vieną kažkurio, nepamenu kurio (ech tas alkoholis) sezono seriją, kurioj 4 geriausi draugai prisiminė ką buvo prižadėje prieš penkerius metus ir ko tikėjosi iš gyvenimo. Pradėjau mąstyt, o ko gi aš tikiuosi pasiekt per ateinančius penkerius metus, arba kaip mano gyvenimas pasikeis per juos. Aišku nesinori nusivilti kaip tai žurnalistei seriale, bet pagal šiandienines tendencijas nusimato dar didesnės kuro bei alkoholio kainos ( taip ir noris išstart „basstards, you`ve killed Keny“ bet šitas čia netinka). 
