Et, faina prisimint tuos laikus, kai dar mokiaus mokykloj, kai loxai išsipisinėdavo “tai koks tu reperis jei tik atrodai kaip jie, bet nieko nedarai” … Iš dalies juoką sukeldavo, nes niekad savęs tokiu nelaikiau ir nelaikau, bet patirtis rodo, kad nutuokiau apie visa tai gerokai daugiau nei kiti, ir daugiau nei tie loxai, vien muzikiniu atžvilgiu buvau aukščiau uz tokius, kokiu mane laike (nu tipo kur stato iš savęs priklausantį kažkokiai subkultūrai). Nepradėsiu apie standartus, rėmus ir panašų šūdą, tai užpisa. Esmė, kad laikai buvo geri. Žinojau, kas esu, ne taip kaip dabar.
O įrašas šis bus dedikuotais muzikai, teisingai tokio stiliaus muzikai. Visad maniau ir tebemanau, jog repas mirė su tupac`u, gal taip tik sutapo, bet komercija nuo to laiko pradėjo užvaldyti klausytojų durnas ausis. Būtent del to megau arba kažka vos žinomo, vadinamo underground`u, arba kažką seno, originalaus. Paskutiniu metu pamačiau, jog klausau komercinio šūdo, net nežinau kodėl taip gavos, gal todėl, kad namie klausydavau pagrinde dnb, o rap tik automobilyje. Well, time to fucking change! Atsinaujinu kolekciją tuo, kas yra tikra, daryta su idėja, ką klausant realiai gali įsigilint į žodžius, susimąstyt. Vieni tokių labiau įsiminusių CunninLynguists, Looptroop Rockers, A Tribe Called Quest, The Roots, na ir dar nemažai, kuriuos tingiu minėt.
Pasimėgavimui prieš miegą
Visgi ir dabar yra darančių gerą muzika, deja, bet vienetai … Peace
